į pradžią turinys susisiekite  
 lt  |  en 
Renginiai 2012 » Stovykla – mokymai „Išgyvenimas už durų“, Vepriai,

        Liepos 2 – 5 dienomis Veprių stovyklavietėje, Ukmergės rajonas vyko stovykla – mokymai „Išgyvenimas už durų“. Mokymuose dalyvavo 26 Rokiškio jaunimo centro ir Ukmergės laisvalaikio centro  jaunuoliai. Pirmąją dieną žaidėme susipažinimo žaidimus „Parašyk mano vardo raidę“, „Dvi tiesos, vienas melas“, „Sustok pagal nurodytą požymį“, mokėmės dirbti komandoje, eidami „Šokolado upe“, vakare užsikūrėme laužą ir paruošėme savo palapinių pristatymus. Antrąją dieną dirbome grupėse,aiškinomės jaunimo problemas namuose, gatvėje, jaunimo centre, mokykloje. Po to išsirinkę pačią aktualiausią, turėjome pristatyti kitiems ją suvaidindami. Po pietų išėjome į bandomąjį išgyvenimo žygį. Visi kartu nuėjome prie Moko akmens apie 9km. Paskui grupė išsiskyrė į dvi dalis. Vieni grįžo tuo pačiu keliu atgal į stovyklavietę, kiti pasirinko ekstremalų kelią, ėjimą upės „Šventoji“ pakraščiu. Jaunuoliai, lydimi vadovų Eriko ir Gitanos, nusileido nuo gana stataus kalno ir turėjo persikelti į kitą krantą per patvinusią upę. Visi kartu, jau šiek tiek pramokę būti, saugoti vieni  kitus, susikibome rankomis ir sėkmingai perbridome upę. Šlapi, bet laimingi nežinomais miškais grįžome į stovyklavietę. Trečiąją dieną, nors ir lijo lietus, susiruošėme į žygį baidarėmis su nakvyne nežinia kur ir kaip. Pasiėmėme tirs palapines, miegmaišius, maisto, puodus, turistinę dujinę viryklę  ir iškeliavome. Nuo Veprių plaukėme link Jonavos. Priplaukę Šventosios ir Širvintos upių santaką, beveik visi vaikinai , keletas merginų surišo baidares ir traukė jas prieš srovę Širvintos upe apie 2 – 3km. Likusieji ėjo palei pakrantę. Betraukiant baidares, viena iš jų apvirto, kur buvo sukrauta ypač daug daiktų. Kaip vėliau paaiškėjo, šios nelaimės metu, nuskendo mūsų puodai!!!! Teko suktis iš padėties ir nenuleisti rankų. Šiek tiek pailsėję, pavalgę pietus nusileidome Širvintos upe ir plaukėme toliau link Neries upės. Vakarop turėjome surasti stovyklavietę pernakvojimui. Jau temo, o stovyklavietės vis neradome, todėl reikėjo stoti bet kur. Sustojome apleistoje, nendrėmis apaugusioje vietoje. Vaikinai ėmėsi darbo, iškirto žoles ir surado vietą nakvynei. Pasiskirstę atsakomybėmis, vieni kūrė laužą ir virė vakarienę, kiti statė palapines, dar kiti džiovino daiktus. Gamta sukūrė tikrą išgyvenimą, kai užėjo liūtis ir audra miške. Vieni sulindo į palapines, kiti įsikūrė ir permiegojo po baidarėmis. Ketvirtąją dieną pavargę, bet geros nuotaikos priplaukėme Nerį ir iš Jonavos grįžome į Veprius.
Dėl įdomumo dar turėjome keletą žaidimų „Slaptas draugas“, „Kileris“ ir kasdieninius įsivertinimus. Jaunimas išmoko kalbėti, klausytis kalbančiųjų, prisitaikyti ir  padėti.